Lytiškai plintančios ligos
Lytiškai plintančios ligos ( LPL) dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių (vaginalinių, oralinių arba analinių) metu.
Dauguma lytiškai plintančių ligų (sifilis, gonorėja, chlamidiozė , ureaplazmozė ir kt.) yra pagydomos. Virusų sukeliamos infekcijos (ŽIV infekcija, herpes virusinė infekcija, genitalijų karpos ir kt.) yra lėtinės ir neišgydomos, tačiau jų eigą galima kontroliuoti.
Užsikrėtus lytiškai plintančiomis ligomis , ligos požymiai ne visada atsiranda iš karto. Kartais jie pasireiškia po savaitės, mėnesio ar ilgesnio laiko, o kai kuriems pacientams požymių visai nebūna.
Lytiškai plintančios ligos – simptomai:
• atsiranda išskyros iš lyties organų, jų spalva įvairi – nuo geltonai žalsvos iki permatomos, nemalonaus kvapo;
• skausmingas šlapinimasis;
• baltos apnašos ant varpos galvutes, apyvarpes, makštyje ar burnoje;
• bėrimai lyties organų srityje;
• padidėję kirkšnies limfmazgiai;
• skausmas sėklidžių, tarpvietės, pilvo apačios srityse;
• galimas kontaktinis kraujavimas po lytinių santykių.
- 6 mitai apie lytiškai plintančias ligas
Nors dauguma žmonių mėgaujasi aktyviu seksualiniu gyvenimu, stebina tai, kiek iš tikrųjų mažai kai kurie iš jų žino apie seksą. Ypatingai daug klaidingo požiūrio ir mitų yra prikurta lytiškai plintančių ligų ( LPL) tema. Žemiau pateiksime 6 dažniausiai pasitaikančius klaidingus įsitikinimus apie LPL.
1. Galite išvengti LPL mylėdamiesi oraliniu būdu vietoje to, kad užsiiminėtumėte vaginaliniu ir/arba analiniu seksu.
Netikėkite tuo nei vieną sekundę! Beveik visomis LPL galima užsikrėsti ir jas perduoti oralinio sekso metu. Pavyzdžiui, daug žmoniųklysta manydami, kad chlamidiozės ir gonorėjos infekcijomis negalima užsikrėsti per burną. Taip pat, dauguma jų neturi jokio supratimo apie tai, kad „mažos žaizdelės“ ir „pūslelės“ dažniausiai yra herpeso viruso simptomai, o tai reiškia, kad žmogus, sergantis šia infekcija turi galimybę per burną užkrėsti jus genitalijų herpesu. Svarbu paminėti, kad kirkšninės utėlės gali apsigyventi ne tik gaktos srityje, tačiau ir ūsuose bei barzdoje. Trumpai tariant, oralinis seksas nėra tokia „saugi“ ir „nerizikinga“ pramoga, kokia žmonės ją laiko. Taigi, būtų protinga apie oralinį seksą galvoti kaip apie vaginalį ar analinį seksą ir naudoti apsaugos priemones, ypatingai jeigu turite naują ar kelis partnerius.
2. Galima pasakyti ar žmogus yra užsikrėtęs LPL tiesiog į jį pažiūrėjus ir/arba apžiūrėjus jo genitalijas.
Iš tikrųjų, kažkas užsikrėtęs LPL, gali atrodyti tobulai sveikas ir nieko neįprasto ant jo/jos genitalijų nepamatysite. Nemaloni tiesa apie kai kurias LPL (ŽPV, ŽIV ir chlamidiozė) yra tokia, kad jos paprastai turi vos kelis arba išvis jokių simptomų, tačiau vistiek yra stipriai užkrečiamos.
3. Negalite susirgti ta pačia lytiškai plintančia liga dukart.
Vien dėlto, kad buvote užsikrėtę gonorėja kartą, nereiškia, kad negalite ja ar kitomis LPL užsikrėsti ateityje. Tiesa ta,kad LPL galite užsikrėsti, turėdami lytinių santykių su tuo pačiu partneriu vėl ir vėl, iki tol, kol abu išsitirsite ir išsigydysite.
4. Žmonės naudodamiesi prezervatyvais negali užsikrėsti LPL.
Nors prezervatyvai suteikia šiokią tokią apsaugą nuo lytiškai plintančių ligų, jie negarantuoja visiško saugumo. Net jeigu naudotumėte „visą kūną“ dengiantį prezervatyvą, vistiek išliktų galimybė perduoti ir užsikrėsti ŽPV ar herpeso virusu, nes jie gali būti prezervatyvu neuždengtose odos vietose . Pridėkime tai, kad žmonės naudodami prezervatyvus daro daug klaidų, kurios jiems pakenkia. Pavyzdžiui, keleto tyrimų metu paaiškėjo, kad kiek daugiau nei 51% respondentų, kartais prezervatyvą pradeda naudoti tik poto, kai pradeda lytinį aktą, o 45% jų pažymėjo, kad kartais nusiima prezervatyvą dar nebaigę lytinio akto. Taip pat dauguma jų prisipažino, kad prezervatyvus naudojo netinkamai,neapžiūrėję naudojimosi intrukcijų ar galiojimo laiko ant pakuotės, tokiu būdu didindami galimybes perduoti ir užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis.
5. LPL gali būti perduotos naudojantis viešųjų tualetų sėdynėmis.
Jeigu mylėsitės ant jų - be abejo, kad tokia tikimybė išlieka! Kitais atvejais, tai beveik neįmanoma. Taip yra todėl, kad dauguma virusų ir bakterijų negali ilgai išgyventi toli nuo žmogaus kūno. Net jeigu netyčia atsisėstumėte į kito žmogaus kūno išskyras, tikimybė užsikrėsti taptų reali tik tuo atveju, jeigu jos patektų į jūsų kraują ar ant jūsų genitalijų. Taigi, rizika užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis išliks minimali iki tol, kol neturėsite atvirų žaizdelių ant sėdmenų ir/arba nesimėgausite seksu ant šlapių viešųjų tualetų sėdynių.
6 . Tik „laisvo elgesio“ merginos serga LPL.
Dauguma žmonių mano, kad negali užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis, nes neturi „tiek daug“ seksualinių partnerių. Vis dėlto, realybė yra tokia, kad užtenka vieno partnerio, kad užsikrėstumėte LPL ir tai gali nutikti net Jūsų pirmojo sekso metu.
Šio straipsnelio tikslas nėra atgrasinti Jus nuo lytinių santykių, išgąsdinti ar įbauginti. Tiesiog norime būti tikri, kad esate perspėti saugotis, turite pakankamai žinių apie tai, kaip veikia šios infekcijos ir galėsite imtis atitinkamų priemonių joms išvengti t.y.: naudositės prezervatyvais ar kitomis kontraceptinėmis priemonėmis lytinių santykių metu bei įprasite reguliariai tikrintis dėl LPL. Raktas į sėkmingą ir sveiką seksualinį gyvenimą yra geri sprendimai bei žinojimas kaip apsaugoti save ir savo partnerius.
- Gonorėja. Ar oralinis seksas yra gonorėjos atsiradimo priežastis?
Oralinis seksas - gonorėja
Žmonės nėra vieninteliai susidūrę su lytiškai plintančiomis ligomis - gyvūnai taip pat. Iš tikrųjų, chlamidiozė, sifilis ir keletas kitų per gerai žmonijos žinomų LPL yra dažnai pasikartojančios gyvūnų karalystėje. Tačiau, viena LPL yra unikali ir priskiriama tik žmonėms- tai gonorėja. Šis pastebėjimas kai kuriems mokslininkams užminė mįslę. Kaip atsitiko, kad žmonės serga gonorėja, o kitos gyvūnų rūšys – ne? Keletas mokslininkų įtikinėja, kad tai kažkaip susiję su tuo, kad žmonės dažnai užsiima oraliniu seksu - elgesiu, kuris yra labai retas tarp gyvūnų.
Hipotezė
Ši hipotezė, kad gonorėja atsirado dėl oralinio sekso, neseniai buvo aprašyta straipsnyje „Archives of Sexual Behavior“. Jame biologas Alanas Diksonas teigia, kad gonorėja yra kilusi iš nosiaryklės (vieta gerklės gale, kurioje nosies ir burnos ertmės susijungia). Jis įrodinėja, kad mūsų gerklėse esanti bakterija, kuri atsakinga už gonorėją yra santykinai nekenksminga, tačiau žmonėms užsiiminėjant oraliniu seksu, ši bakterija persiduoda į genitalijas. A. Diksonas daro prielaidą, kad problemos iškyla tuomet,kai genitalijos šios bakterijos netoleruoja. Autoriaus žodžiais tariant, genitalinė gonorėja gali būti laikoma invazine rūšimi, galinčia griauti ir niokoti kitas kūno vietas.
Žinoma, mes nesame visiškai užtikrinti, kad gonorėja kilusi iš gerklės. Ką mes žinome, yra tai, kad gonorėjos infekcija gerklėje gali išsilaikyti gana lengvai, kai oraliniu seksu yra užsiiminėjama su užsikrėtusiu partneriu. Mes taip pat žinome, kad nosiaryklėje slypi papildomos bakterijos rūšys, kurios sukelia gonorėją (daugelis iš jų nekenksmingos).
Infekcija
Be to, kaip ir dauguma kitų šios bakterijos rūšių, gerklėje atsiradusi gonorėjos infekcija, nesukelia jokių matomų simptomų ar rimtų komplikacijų (kas iš dalies turi prasmės teigiant, kad gonorėjos bakterinis pirmtakas susidaro gerklėje). Didžiausia problema yra, kad kažkas turintis burnos gonorėją, oralinio sekso metu gali ją perduoti kitoms genitalijoms - o jai tapus genitaline infekcija, sukelti dideles problemas, įskaitant ilgalaikį nevaisingumą.
Vėlgi, svarbu turėti omenyje, kad tai tik hipotezė ir šiame straipsnyje autorius neteigia nieko daugiau negu tai. Tolesni tyrimai ir testai nulems tiesa tai ar ne. Šiuo metu, kad ir kokia žavi mintis tai būtų, visuotinai priimta manyti, kad žmogaus seksualinis elgesys gali turėti įtakos LPL atsiradimui ir plitimui.
Dažniausiai pasitaikančių lytiškai plintančių ligų diagnostika, klinikiniai simptomai ir gydymo taktika:
Lytiškai plintančios ligos – Sifilis
Tai žmonių užkrečiamoji liga, kurią sukelia blyškioji spirocheta. Užsikrečiama lytinių santykių metu, per kraują, nėščia motina gali užkrėsti vaisių per placentą.
Daugelį metų dalis asmenų, užsikrėtusių sifiliu, gali neturėti ar nepastebėti jokių infekcijos požymių,iki kol jiems neišsivystys vėlyvojo sifilio komplikacijos. Pirminis sifilis dažniausiai pasireiškia viena opa, vadinama šankeriu ir kirkšnies limfmazgių padidėjimu. Nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų praeina nuo 10 iki 90 dienų. Opa, atsiradusi infekcijos patekimo vietoje, paprastai būna kietu dugnu, apvali, nedidelė ir neskausminga. Po kelių savaičių opa gali užgyti savaime, tačiau, jei nepaskiriamas gydymas, infekcija (sifilis) progresuoja į antrinę stadiją.
Antrinis sifilis pasireiškia bėrimu, prasidedančiu vienoje ar keliose kūno srityse, praėjus 3-6 savaitėms po pirminio bėrimo atsiradimo ant odos bei gleivinėje. Atsiranda įvairūs neniežtintys bėrimai lyties organų gleivinėje, sifilinė angina, baltos dėmelės, padidėja daugelis kūno limfmazgių. Rečiau pluoštais iškrenta plaukai ar atsiranda difuzinis plaukų slinkimas, pažeidžiamos akys. Odos ir gleivinės pažeidimai gali išnykti ir savaime, nesigydant, tačiau liga progresuoja ir vystosi vėlyvasis sifilis, pažeidžiantis vidaus organus. Kol asmuo nejunta jokių sveikatos sutrikimų, o tai gali trukti keletą metų, jam būna “slaptasis” sifilis.
Sifilis – diagnostika
Sifilis diagnozuojamas remiantis būdingais klinikiniais požymiais bei kraujo tyrimais, kartais mikroskopu tiriama medžiaga iš bėrimų. Kraujas imamas iš venos. Antikūnai kraujyje, rodantys organizme esančią infekciją, atsiranda kelios dienos po klinikinių požymių pasireiškimų.
Sifilis gydomas penicilinu. Esant alergijai penicilinui galima skirti kitų antibiotikų – eritromicino, doksiciklino. Besigydantys asmenys privalo susilaikyti nuo lytinių santykių, kol odos ir gleivinių pažeidimai visiškai išnyksta. Būtina ištirti ir gydyti visus infekuotus lytinius partnerius ir partneres. Vėlyvojo sifilio stadijoje organai ir audiniai būna pažeisti negrįžtamai ir gydymas neatitaiso to, kas pažeista.
Lytiškai plintančios ligos – Chlamidijozė
Chlamidiozė – labiausiai paplitusi lytiniu keliu plintanti infekcija, kurios eiga dažniausiai būna asimptominė. Moterims dažniausiai pasireiškia būdingi simptomai: gleivingos ar pūlingos makšties išskyros, skausmingas šlapinimasis, kraujas po lytinių santykių, skausmai apatinėje pilvo dalyje ar lytinių santykių metu, pagausėjusios menstruacijos. Vyrams chlamidiozė gali pasireikšti baltomis ar skaidriomis išskyromis iš šlaplės, deginimo jausmu šlapinantis. Kartais vyrai jaučia pasunkėjusį šlapinimąsi ar niežulį aplink šlaplę.
Chlamidijos gali sukelti sėklidės, sėklidės prielipo uždegimą, pasireiškiantį skausmu kapšelyje, jo padidėjimu. Prasidėjus priešinės liaukos uždegimui, atsiranda maudžiančio pobūdžio skausmai kryžkaulio, tarpvietės, srityse progresuoja erekcijos sutrikimai, gali pakilti temperatūra. Ir vyrams ir moterims, užsikrėtusiems chlamidioze per analinius lytinius santykius, gali atsirasti išeinamosios angos uždegimas. Chlamidiozė gali sukelti akių junginės uždegimą (konjunktyvitą), sąnarių skausmus ar jų uždegimą.
Chlamidiozė – diagnostika
Diagnozei geriausias tyrimas – Polimerazės grandininė reakcija – PGR. Tyrimas atliekamas iš rytinio šlapimo, jis yra labai tikslus ir neinvazinis. Kartu galima ištirti ir kitas lytiškai plintančias ligas. Kartais imamas Chlamydia trachomatis tyrimas moterims iš makšties tepinėlio, vyrams – iš šlaplės nuograndų ir atliekama ta pati polimerazės grandininė reakcija (PGR). Chlamidiozę galima diagnozuoti ir iš kraujo – aktyvią infekciją parodo Chlamydia trachomatis IgM, o jau persirgtą (nesvarbu prieš kiek laiko) Chlamydia trachomatis IgG tyrimas.
Chlamidiozė gydoma antibiotikais – azitromicinu, doksiciklinu, eritromicinu, ofloksacinu. Visi sergančiojo chlamidioze paciento lytiniai partneriai turėtų būti tiriami dėl chlamidijų, o esant reikalui – gydomi.
Gonorėja
Gonorėja – tai infekcija, kurią sukelia bakterija Neisseria gonorrhoeae, į organizmą patenkanti per gleivines (lyties organų, burnos, tiesiosios žarnos) lytinių santykių (vaginalinių, oralinių, analinių) metu. Užsikrėtusi gonorėja nėščioji gimdymo metu gonokokinę infekciją gali perduoti savo naujagimiui.
Gonorėjos simptomai ir požymiai
Praėjus 2-7 dienoms po užsikrėtimo, vyrams infekcija pasireiškia pūlingomis išskyromis iš šlaplės, deginimo jausmu, skausmu šlapinantis, kartais atsiranda skausmas sėklidėse. Moterims infekcija pasireiškia nežymiais simptomais arba dauguma moterų nejaučia jokių negalavimų. Net jei moterys turi nusiskundimų, jie būna panašūs į šlapimo pūslės ar makšties uždegimą.
Dažniausi simptomai moterims – skausmingas šlapinimasis, pagausėjusios ir pakitusios makšties išskyros, kraujavimas tarp mėnesinių. Užsikrėtus gonorėja per analinius santykius, požymiai tiek vyrams, tiek moterims gali pasireikšti išangės niežuliu, šlapiavimu, kraujavimu ar skausmingu tuštinimusi. Užsikrėtus per oralinius santykius – burnoje, gerklėje infekcija pasireiškia skausmu, bet dažniausiai negalavimų nesukelia.
Diagnozei geriausias tyrimas – Polimerazės grandininė reakcija – PGR. Tyrimas atliekamas iš rytinio šlapimo, jis yra labai tikslus ir neinvazinis. Kartu galima ištirti ir kitas lytiškai plintančias ligas.
Gonorėja yra sėkmingai gydoma antibiotikais. Šiuo metu gonorėją rekomenduojama gydyti trečios kartos cefalosporinais (ceftriaksonu). Alternatyvūs antibiotikai – ciprofloksacinas, ofloksacinas, cefotaksimas. Kadangi asmenys sergantys gonorėja dažnai serga ir chlamidioze, pacientą rekomenduojama tirti ir dėl šios bei kitų lytiškai plintančių ligų.
Herpes virusinės infekcijos
Lytinių organų herpes virusinę infekciją, sukelia 1 tipo ir 2 tipo Herpes simplex virusai. 1 tipo virusai dažniausiai pažeidžia burnos ar lūpų gleivinę, antro – lytinius organus (varpą, makštį, gimdos kaklelį), odą apie išeinamąją angą. Oralinių lytinių santykių metu 1 tipo virusas gali pažeisti genitalijas, o 2 tipo – burną. Virusas perduodamas tiesioginio sąlyčio, gimdymo metu ir lytiškai santykiaujant. 1 tipo infekcija dažniausiai užsikrečiama per sąlytį su pažeista burnos ar lūpų gleivine, 2 tipo infekcija – per pažeistą lytinių organų gleivinę ar gimdymo metu. Didžiausia tikimybė užsikrėsti herpes virusine infekcija, jei šia infekcija užsikrėtęs asmuo turi klinikinių požymių – pūslelių. Užsikrėtęs asmuo gali platinti virusą ir neturėdamas ligos požymių.
Herpes simplex diagnozuojamas pasitelkiant PGR metodą, kurio tikslumas siekia 95 proc. Tai molekulinės biologijos metodas, leidžiantis padauginti DNR mėgintuvėlyje bei nereikalauja didelio mėginio kiekio. Tyrimą kuo skubiau reikėtų atlikti pastebėjus paraudusią odą arba gleivinę, nedideles vandeningas pūsleles, žaizdeles, jaučiant odos dilgčiojimą, niežulį, esant skausmingam šlapinimuisi, pakilus temperatūrai, jaučiant galvos, raumenų, nugaros skausmus, bendrą silpnumą, nuovargį pastebėjus limfmazgių padidėjimą.
Herpes gydymas
Pirminės herpes virusinės infekcijos atveju:
• Antivirusinis gydymas skiriamas net ir po kelių dienų nuo klinikinės pradžios:
• Acikloviro tab. 200 mg x 5 k/d. 7-10 d. ar 400 mg x 3 k/d. 7-10 d.
• Valacikloviro tab. 1 g x 2 k/d. 7-10 d.
Pasikartojančios herpes virusinės atveju:
• Acikloviro tab. 400 mg x 3 k/d. 5 d. ar 800 mg x 2 k/d. 5 d.
• Valacikloviro tab. 500 mg. x 2 k/d. 3-5 d. ar 1 g x 1 k/d. 5 d.
Lytiškai plintančios ligos profilaktikos priemonės
Patikimiausias būdas išvengti lytiškai plintančių ligų yra susilaikymas nuo lytinių santykių arba abipusiai monogamiški santykiai su žmogumi, kuris nėra infekuotas. Kita patikima apsaugos priemonė – prezervatyvai. Jie ne tik maksimaliai sumažina riziką užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis, tačiau taip pat patikimai leidžia išvengti neplanuoto nėštumo.
Pacientus, sergančius lytinių takų infekcijomis konsultuoja ir gydo gydytojai urologai, ginekologai bei odos ir venerinių ligų specialistai. Jeigu įtariate, kad galėjote užsikrėsti lytiškai plintančia liga – nedvejokite, pasitikrinkite ir išlikite sveiki.
Ar lytiškai plintančios ligos gali turėti įtakos malonumui lytinių santykių metu?
Paciento klausimas
Taip, yra tiek fizinių, tiek psichologinių priežasčių, kodėl lytiškai plintančios ligos gali turėti įtakos moters orgazmui. Pirmiausia pakalbėkime apie fizines priežastis. Vienas iš žinomiausių faktorių, turinčių įtakos moters orgazmui pasiekimui yra skausmas lytinių santykių metu, dar vadinamas dispareunija. Jeigu seksas skausmingas, jis dažniausiai nebūna sklandus ir trunka trumpiau. Kai kuriais atvejais sekso apskritai vengiama. Dispareuniją gali sukelti daugelis faktorių: endometriozė, augliai, cistos, taip pat ir lytiškai plintančios ligos. Daugiausiai skausmo sekso metu sukeliančios lytiškai plintančios ligos yra chlamidiozė ir gonorėja. Jeigu moteris yra užsikrėtusi viena iš šių ligų ir nesigydo, tuomet gali atsirasti dubens uždegimas. Šis atsiranda tuomet, kai infekcija iš makšties ar gimdos kaklelio pereina į kitus reprodukcinius organus kaip gimda ar kiaušintakiai. Tai pasitaiko gana dažnai, kadangi moteris pastebi, kad serga tik tuomet, kai chlamidiozė ar gonorėja būna pažengusiose stadijose. Jeigu sekso metu patiriate skausmą, patariama apsilankyti pas gydytoją ir išsiaiškinti to priežastį. Tai svarbu ne tik todėl, kad tai pagerins sekso kokybę, bet ir dėlto, kad negydomas dubens uždegimas gali turėti įtakos vaisingumui.
Sergant lytiškai plintančiomis ligomis, kartu atsiranda ir psichologiniai bei emociniai sutrikimai, turintys įtakos seksualiniam susijaudinimui bei malonumui. Seksologai seniai nustatė, kad neigiamos emocijos ir jausmai yra vienos iš seksologinių problemų priežasčių, o lytiškai plintančios ligos gali nuotaiką tik dar labiau sugadinti. Pavyzdžiui, moteris, kuri yra užsikrėtusi herpes virusu ar chlamidioze, gali lengvai prarasti malonumą, nes jos mintys nukreiptos į tai, jog gali užkrėsti savo partnerį. Dažnai su lytiškai plintančiomis ligomis susijusios emocijos, tokios kaip gėda, kaltė ir nepasitenkinimas galbūt irneatbaido nuo tolimesnio seksualinio gyvenimo, tačiau sumažina mėgavimąsi juo. Kai kurie žmonės taip bijo užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis, kad negali atsipalaiduoti sekso metu.
Taigi, lytiškai plintančios ligos gali sumažinti moters galimybes pajausti orgazmą tiek biologiškai, tiek psichologiškai. Su panašiais sunkumai susiduria ir vyrai. Todėl, įtarus lytiškai plintančią ligą, būtinai reikia kreiptis pas gydytoją.
Patikimas metodas LPL nustatyti yra PGR – polimerazės grandininė reakcija.
