Intersticinis cistitas
Nuolatinis prisipildžiusios pūslės jausmas, dieną ir naktį padažnėjęs noras šlapintis, skausminga šlapimo pūslė – Jūs tokia ne viena.
Skausmas šlapimo pūslės plote, nuolatinis prisipildymo, tempimo jausmas, kuris šiek tiek palengvėja pasišlapinus, labai padažnėjęs poreikis šlapintis ne tik dieną, bet ir naktį, šlapimo nesulaikymo epizodai, sustiprėjantis skausmas lytinių santykių metu – šie simptomai labai būdingi intersticiniam cisitui.
Intersticinis cistitas – moterų bėda
Intersticinis cistitas arba šlapimo pūslės skausmo sindromas dažnesnis moterų tarpe. Statistika teigia, kad maždaug iš dešimties sergančiųjų devynios yra moterys. Liga gali prasidėti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai pasireiškia 30-40 metų ir vyresnėms moterims.
Kodėl būtent moterys dažniau serga šia liga kol kas tiksliai nėra žinoma, bet manoma, kad reikšmės gali turėti autoimuniniai, alerginiai, hormoniniai veiksniai. Pastebėta, kad sergančiosioms intersticiniu cistitu dažnai diagnozuojamos ir kitos uždegiminės autoimuninės ligos: migrena, endometriozė, fibromialgija, lėtinio nuovargio sindromas, dirgliosios žarnos sindromas.
Intersticinis cistitas yra lėtinė progresuojanti liga, sukelianti diskomfortą, sutrikdanti darbingumą, miego kokybę, lytinį aktyvumą. Tačiau jos eiga gali būti labai skirtinga. Vieni pacientai ligos simptomus patiria nuolat, kitiems būna savaičių ar net mėnesių pagerėjimo tarpai. Pablogėjimą dažnai provokuoja stresas, pervargimas, alkoholis, tam tikri maisto produktai, šlapimo takų infekcija. Dažnai moterys pajaučia pablogėjimą prieš mėnesines.
Kuo skiriasi intersticinis cistitas – skausmingos šlapimo pūslės sindromas nuo įprasto bakterinio cistito?
Abiejų cistitų simptomai yra panašūs, sergant lėtiniu bakteriniu cistitu ligos paūmėjimai taip pat gali kartotis ilgą laiką, todėl gydytojas turės išsamiai ištirti šlapimo organus ir atmesti infekcinį cistitą bei kitas šlapimo organų ligas.
Infekcijos sukeltas cistitas dažniausiai nesitęsia taip ilgai ir neprogresuoja, kaip intersticinis cistitas.
Labai dažnas poreikis šlapintis ne tik dieną, bet ir naktį labiau būdingas intersticiniam cistitui.
Bakterinį cistitą sukelia bakterijos, todėl pagrindinis tokio šlapimo pūslės uždegimo gydymas yra antibiotikai. Intersticinio cistito priežastis yra ne infekcija, todėl gydymas antibiotikais neveiksmingas. Tačiau jų gali prireikti tais atvejais, kai sergant intersticiniu cistitu prisidės ir bakterinė infekcija.
Intersticiniam cistitui būdingas šlapimo pūslės gleivinės defektas. Dėl suaktyvėjusių imuninių ląstelių vykstantis uždegimas sutrikdo barjerinę šlapimo pūslės gleivinės funkciją. Tuomet šlapimas ir jame esančios medžiagos skverbiasi giliau, dirgina nervų galūnėles ir didina šlapimo pūslės įsijautrinimą bei skausmą. O ilgainiui pažeidimas sukelia raumenų fibrozę ir šlapimo pūslės talpos sumažėjimą.
Kaip gydomas intersticinis cistitas?
Vieno universalaus gydymo būdo, kuris tiktų visiems nėra. Tik nuodugniai ištyręs ir surinkęs anamnezę gydytojas urologas rekomenduos Jums tinkamiausią gydymą, kuris palengvins simptomus ir sumažins diskomfortą. Dabar yra galimybė sumažinti šlapimo pūslės sienelės uždegimą per kateterį suleidžiant į šlapimo pūslę medikamentų, kurie padeda atkurti šlapimo pūslės gleivinės barjerinę funkciją ir palengvina simptomus.
Simptomus palengvinti gali padėti dubens raumenis stiprinanti mankšta, dubens nervų stimuliacija švelniais elektriniais impulsais. Mitybos ir gyvenimo būdo korekcija gali padėti išvengti pablogėjimų.
Kai ką naudingo galite pradėti daryti jau dabar
- Jei rūkote, meskite rūkyti, nes rūkymas vienas iš šlapimo pūslę dirginančių faktorių.
- Stebėkite kiek išgeriate skysčių. Per daug jų riboti nereikia, tačiau nakčiai daug negerkite.
- Neužsisėdėkite ilgai vienoje vietoje. Išmokite paprasčiausių dubens raumenis treniruojančių pratimų, kuriuos galite atlikti ir darbo vietoje.
- Susirūpinkite tuo, ką valgote ir geriate. Pradėkite žymėtis nuo ko pablogėja ir tų produktų venkite.
- Mažinkite stresą tokiais būdais, kurie jums priimtiniausi, pavydžiui pagulėkite šiltoje vonioje.
- Užsirašykite gydytojo urologo konsutacijai. Nediagnozuokite ligos patys. Tik specialistas išsamiai ištyręs gali nustatyti ligą ir rekemenduoti individualiai tinkamiausą gydymą.
